Siųsti nuorodą draugui

* - būtina užpildyti
Siuntėjo el.paštas *:
Draugo el.paštas *:
Duomenys sėkmingai išsiųsti
+370 523 22 498   +370 616 30 916

Modernus namas - energiškai efektyvus namas

2015-02-28

Visiems, galvojantiems statyti namą, kyla aibė klausimų: pradedant statybinių medžiagų pasirinkimu ir baigiant būsimomis namo išlaikymo sąnaudomis.

Didžiausia būsto išlaikymo sąnaudų dalis tenka šildymui, tad nenuostabu, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, sparčiai pradėjo populiarėti taupių, energiškai efektyvių namų statyba. Apie tokius namus kalbamės su architektu, sertifikuotu pasyvių namų planuotoju Rimvydu Adomaičiu.

Dažnai girdime sąvokas „ekologiškas", „pasyvus namas", „energiškai efektyvus" arba „taupus namas". Kuo šios sąvokos skiriasi?

Minėtus terminus (sąvokas) dar galima papildyti: žalias, mažai energijos naudojantis, nulinės energijos, autonomiškas, alternatyvus, aktyvus. Tikėtina, kad ir šią akimirką kuriame nors pasaulio kampelyje gimsta nauja sąvoka. Jų kūrėjai - valstybinės institucijos, mokslininkai, fizikai, architektai, ekologijos entuziastai. Visos šios sąvokos iš esmės apibrėžia skirtingas namų statybos sistemas - koncepcijas. Net pasaulyje puikiai žinomas pasyvaus namo (angl. passive house) sąvoka yra ne prekės ženklas, bet statybos koncepcija. Skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.
Visos šios statybos koncepcijos daug kuo panašios. Visų jų kūrėjai nori pastatyti patogius, kuo mažiau energijos naudojančius, gamtą tausojančius, prie aplinkos derančius, maksimaliai autonomiškus namus. Tačiau yra ir skirtumų:
• skiriasi namų statybos sistemų kūrėjų prioritetai: vieniems svarbiau autonomija, antriems - ekologija, tretiems vienas pagrindinių prioritetų - energijos sąnaudos iki 15 kWh/m2 per metus.
• gali skirtis namo statybos sistemos atsižvelgimas į konkrečias aplinkybes: sistema pritaikoma prie konkrečios geografinės vietos, tam tikrų sąlygų. Todėl ten, kur tinkavienas, nebūtinai tiks kitas.

Kaip trumpai apibūdintumėte, kas tie energiškai efektyvūs namai? Kokie reikalavimai keliami dabar statomiems namams ir kaip jie keisis?

Įvairiose šalyse tokie namai apibūdinami skirtingai. Lietuvoje energetiškai efektyviais namais laikomi tie, kurie atitinka statybos techniniame reglamente „STR 2.01.09:2012. Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas" nustatytus reikalavimus.

  • Mažai energijos naudojančiais pastatais vadinami tie, kurie atitinka reglamento reikalavimus B, A, ir A+ klasės pastatams.
  • Energijos beveik nevartojančiais pastatais vadinami tie, kurie atitinka reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams. Juose energijos sunaudojimas beveik lygus nuliui arba yra labai mažas, o sunaudojamos energijos didžioji dalis gaunama iš atsinaujinančių išteklių, įskaitant paties namo ar netoliese pagamintą, energiją.
  • Lietuvoje yra nustatyti pereinamieji reikalavimai naujai statomiems pastatams ar jų dalims pagal pastatų energinio naudingumo klases:
  • nuo 2014 m. - turi atitikti B klasės pastatų reikalavimus;
  • nuo 2016 m. - turi atitikti A klasės pastatų reikalavimus;
  • nuo 2018 m. - turi atitikti A+ klasės pastatų reikalavimus;
  • nuo 2021 m. - turi atitikti A++ klasės pastatų reikalavimus.

Nuo ko reikia pradėti, norint pastatyti taupų, energetiškai efektyvų namą?

Vienas pirmųjų žingsnių šiame kelyje - tai projektavimo užduoties sudarymas, joje statytojas pateikia pagrindinius reikalavimus būsimam namui. Tarp jų turi būti nurodyta ir pageidaujama energinio naudingumo klasė. Neįmanoma pastatyti energetiškai efektyvaus namo be tinkamai parengto projekto. Manantiems, kad projektas reikalingas tik statybos leidimui gauti, o vėliau statybininkai vis tiek pastatys „taip, kaip reikia", tenka susidurti su rūsčia realybe: gerokai išauga projekto sąmata, prireikia begalės taisymų ir pakeitimų, neracionaliai panaudojamos medžiagos, tenka keisti rangovus ir galiausiai sunku prognozuoti statybos pabaigos terminą. Informacija apie svarbiausius žingsnius, kuriuos turi padaryti kiekvienas, norintis pasistatyti taupų namą, esame pateikę tinklalapyje www.taupusnamai.lt pirmajame puslapyje, tereikia atpažinti, kurioje namo kūrimo stadijoje jūs esate.

Į ką reikia atkreipti dėmesį, renkantis konstrukcines medžiagas energiškai efektyvaus namo sienoms?

Renkantis sienų konstrukcines medžiagas svarbu suvokti, kaip funkcionuos Jūsų pastatas.
Svarbiausios medžiagų savybės yra šios:

  • Tvirtumas;
  • Šiluminė talpa;
  • Vandens įgeriamumas;
  • Ekologiškumas;
  • Garso izoliacija;
  • Šilumos laidumas;
  • Ilgaamžiškumas;
  • Kaina.

Gyvenamųjų namų sienų laikančiajai konstrukcijai rinkčiausi didelę šiluminę talpą turinčias medžiagas, kurių tankis 1100 ÷ 1500 kg/m3, nes didelės masės sienų konstrukcija yra inertiška ir užtikrina pastovesnį patalpų mikroklimatą, esant temperatūriniams svyravimams. Toks namas žiemą lėčiau atvėsta, vasarą - lėčiau sušyla.

Sklando mitas, kad pasyvūs namai „nekvėpuoja", todėl juose susidaro puiki terpė veistis pelėsiui. Kiek teisingi tokie teiginiai?

Pasyvūs namai yra labai sandarūs. Tokiame name per valandą įprastai gali pasikeisti iki 0.6 namo oro tūrio (esant 50 Pa slėgių skirtumui). Paprastai šis rezultatas pasyviuose namuose būna net ir dar geresnis - gali siekti 0.1 ar 0.2.
Kuo sandaresnis namas, tuo mažiau šilumos nuostolių patiriama, tačiau tai nereiškia, kad pastatas nekvėpuoja: priešingai, kiekviename pasyviame name būtina rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri užtikrina reikiamą šviežio oro kiekį, numatytą atsižvelgus į konkretaus namo planavimą ir jame gyvenančių žmonių skaičių. Name įrengti natūralios ventiliacijos ortakiai savaime oro apykaitos užtikrinti negali. Juk šviežias oras turi ne tik išeiti, bet ir patekti į namą. Tam turime darinėti langus, tačiau taip patiriame šilumos nuostolių, o šviežio oro kiekio, patenkančio į namą dėl aplinkos sąlygų, temperatūrų skirtumų ir kitų veiksnių, kontroliuoti negalime.
Labai svarbu suprasti, kad tiek nepakankamas, tiek ir perteklinis vėdinimas yra energios nuostolių priežastis.

Pamatų, perdangų, sienų, stogo dažniausiai nebeįmanoma pakeisti, todėl itin svarbu tinkamai pasirinkti šių konstrukcijų medžiagas. Kokiais kriterijais turėtų vadovautis namo statytojas, besirenkantis statybines medžiagas namo statybai?

Pamatai, perdangos, sienos, stogas ir langai projektuojant namą turi būti parenkami taip, kad būtų suderinta daugybė veiksnių:

  • statytojo pageidavimai;
  • architektūriniai bei konstrukciniai sprendiniai;
  • energiniai pastato reikalavimai;
  • konstrukcijų ir medžiagų techninės savybės bei kaina;
  • statybos laikas ir vieta;
  • kiti kriterijai.

Visos medžiagos, naudojamos pastato statybai, turi būti sertifikuotos Lietuvoje ir turėti atitikties deklaracijas bei technines specifikacijas. Kiekvienas pastatas ir statybos vieta yra unikalūs, todėl, norint jam tinkamai parinkti medžiagas ir gaminius, svarbu suvokti jų įtaką pastatui. Projektuojant pasyvų namą, tai padaryti padeda speciali Pasyvaus namo planavimo programa (angl. Passive House Planning Package; PHPP). Pagal ją sukuriamas skaitmeninis pastato modelis, padedantis pačioje projektavimo pradžioje įvertinti pasirinktų konstrukcijų, gaminių bei medžiagų įtaką metinėms pastato šildymo energijos sąnaudoms. Kitaip tariant, ši programa padeda parinkti namo sienų, perdangų bei stogo konstrukcijoms ir jų šiltinimui reikalingas medžiagas, jų storį, kitus parametrus.

Kaip pasirinkti optimalią namo sienų medžiagą?

Statant namą, pirmiausia reikia suprasti ir įvertinti nemažai svarbių medžiagos techninių parametrų ir atsakyti sau į klausimą, kokiam tikslui bus naudojami blokai - ar kaip termoizoliacinė-konstrukcinė medžiaga, ar kaip konstrukcinė medžiaga. Svarbu, kad statybose kiekviena medžiaga būtų naudojama pagal savo paskirtį.

Kas svarbiau statant energiškai efektyvų namą: ar sienų konstrukcinės medžiagos stipris, ar šilumos laidumo koeficientas?

Manau, kiekviena medžiaga turi atlikti savo funkciją, t. y. laikančiųjų sienų medžiagos turi būti tvirtos, šiltinimo - šiltos, sandarinimo - sandarios. Tiek medžiagos stipris, tiek šilumos laidumo koeficientas yra labai svarbūs medžiagos parametrai. Norint pasirinkti tinkamiausią sienų konstrukcinę medžiagą, reikia:

  • turėti statinius skaičiavimus. Pasirinkta medžiaga turi atlaikyti numatomas apkrovas - negali būti jokių kompromisų;
  • priimti sprendimą dėl sienų konstrukcijos inertiškumo poreikio. Kitaip tariant, turite apsispręsti, kokios šiluminės talpos sienų jums reikia, suprasti, kokią įtaką jūsų pastatui daro vienokia ar kitokia jo konstrukcijų šiluminė talpa;
  • įvertinti sienos šilumos laidumo ir konstrukcijos storio santykį.

Kodėl manote, kad silikatiniai blokai tinkamiausi statant taupų, energiškai efektyvų namą?

Projektuojant taupius namus išbandėme įvairius blokus. Manau, jei reikia tvirtų sienų, prie kurių nebūtų sunku pritvirtinti norimą daiktą, jei svarbi namo sienų konstrukcijos šiluminė talpa, kuri padėtų vasarą namui neįšilti, o žiemą neatvėsti, jei reikalinga gera garso izoliacija, tai silikatiniai blokai atitiks planuojamo statyti taupaus namo lūkesčius.