Siųsti nuorodą draugui

* - būtina užpildyti
Siuntėjo el.paštas *:
Draugo el.paštas *:
Duomenys sėkmingai išsiųsti
+370 523 22 498   +370 616 30 916

Reali projektuotojo praktika: kaip statomas pasyvus namas?

2016-11-14


Architektas R. Adomaitis
Namo sienos ir stogas – „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, – ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Pasyvių namų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis dalijasi patirtimi apie tokių namų projektavimą ir pristato Vilniuje stovinčio realaus vienbučio pasyvaus namo pavyzdį.

Namo sienos ir stogas – „storai“ apšiltinti, teisingai sumontuoti geri langai, įrengta vėdinimo sistema ir geoterminis šildymas, – ar tai reiškia, kad namas yra pasyvus? Deja, ne. Pasyvus namas – tai energiją taupantis pastatas, daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų namo elementų (atitvarinių konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių) visuma, kuri pasiekiama Pasyvaus namo planavimo programa nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui. Toks namas privalo turėti Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikatą.

Pasyvių namų projektuotojas, architektas Rimvydas Adomaitis dalijasi patirtimi apie tokių namų projektavimą ir pristato Vilniuje stovinčio realaus vienbučio pasyvaus namo pavyzdį.

Pasyvaus namo kūrimo etapai

Pasyvaus namo kūrime visi jo dalyviai labai svarbūs: užsakovas, architektas, inžinieriai, techninis prižiūrėtojas, rangovas. Architektas išskiria keturis pasyvaus namo kūrimo etapus:

1. Edukacija. Pasyvus namas, jo idėja turi gimti visų galvose – šeimininko, architekto, konstruktoriaus, inžinieriaus ir statybininko. Pasyvaus namo statytojas (būsimasis gyventojas, užsakovas) turi suprasti, žinoti, kas yra pasyvus namas, kaip jis „veikia“. Informacija internete, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos rengiami mokymai, seminarai ir konsultacijos gali padėti atrasti, suprasti ir patikėti pasyvaus namo idėja. „Jei bent vienas iš komandos dalyvių ėmėsi kurti pasyvų namą be tikėjimo ir pasiryžimo – visa komanda turės apie du metus trunkantį galvos skausmą. Nors tikėjimo dalis pradiniame etape yra  didesnė nei žinių, džiugu, kad didžioji dalis užsakovų ateina jau nemažai žinodami apie pasyvius namus – jie būna kruopščiai išsianalizavę pačių surinktą informaciją, išnagrinėję kai kuriuos atskirus namo elementus, jau įpratę priimti žinojimu, o ne spėliojimais paremtus sprendimus. Nors šiandien Lietuvoje yra tik 3 sertifikuoti pasyvūs namai – rinka sparčiai vystosi, žmonių, norinčių gyventi pasyviame name, vis daugėja“, – sako R. Adomaitis.

2. Projekto rengimas. Projektas turi būti visapusiškai subalansuotas, patikrintas ir maksimaliai detalus. Pasyvaus namo didžiausias privalumas – tai, kad jo neįmanoma pastatyti be projekto. Projektuotojas programa PHPP papildomai parengia skaitmeninį pastato modelį, į kurį suveda absoliučiai visą informaciją, galinčią turėti įtakos namo energiniam efektyvumui: nuo už poros šimtų metrų esančio miškelio ar kalvos iki stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio psi reikšmės. Taip architektas sužino kiekvieno namo elemento ar dalies įtaką namo šildymo kainai, gali suprasti, kiek tvarus jo architektūrinis sprendimas. „Konkretus pavyzdys – šiaurinėje namo pusėje norime didelio lango, kad matytume gražų ežero vaizdą. Langas į šiaurinę pusę yra nuostolingas – šiluma išeina, o saulės – mažai. PHPP parodo, kiek dėl jo buvimo brangiau kainuos namo šildymas per metus. Tai nereiškia, kad lango bus atsisakyta ir nukentės namo idėja ar estetinis vaizdas, – tiesiog žinodami lango generuojamus nuostolius, galėsime surasti optimalų būdą, kaip juos padengti. Tokio modeliavimo tikslas – pamatyti klaidas, turinčias įtakos pastato energiniam efektyvumui, įvertinti architektūros ir konstrukcijų sprendinių ekonominį pagrįstumą, kad statybos metu nebebūtų pagrindo keisti projektą. Čia laimi visi“, – tvirtina architektas.

3. Statyba. Statyti pasyvų namą reikia tik pagal projektą. Jokių pakeitimų be projekto vadovo žinios daryti negalima, visos namo statybai tiekiamos medžiagos turi atitikti numatytas projekte ir turėti jų savybes pagrindžiančias atitikties deklaracijas bei sertifikatus, be to, privalo būti tinkamai transportuojamos ir sandėliuojamos. Jei pakeitimų išvengti nepavyksta, prieš pradedant juos įgyvendinti, PHPP programa būtina  patikrinti, kokią įtaką jie turės namo energiniam efektyvumui ir galutiniam rezultatui. Priešingu atveju, pastačius namą galima sužinoti, kad pasyvaus namo reikalavimų jis nebeatitinka. Dar vienas svarbus aspektas – statybininkai turi mokėti skaityti brėžinius, o techninė priežiūra būti ne „popierinė“, o reali. Vienas iš pagrindinių statybos darbų kokybės patikrinimo etapų – sandarumo testas. Jo metu sužinoma, ar namas sandarus, ar nėra vietų, per kurias nepastebimai į lauką iškeliauja šiluma.


4. Gyvenimas. Pasyvus namas – paprastas ir gerai veikiantis statinys, nereikalaujantis intensyvios priežiūros, aktyvaus žmogaus dalyvavimo, reguliuojant optimalų jo įrenginių veikimą. Vis dėlto ir pasyviame name gyventi reikia išmokti. „Kaip išsaugoti šilumą ir drėgmę žiemą, neleisti namui perkaisti vasarą, užtikrinti pakankamą vėdinimą, reikia ne tik žinių, bet ir patirties, kuri, gyvenant pasyviame name, ateina labai greitai. Juk ir važiuojant tuo pačiu automobiliu tą pačią kelio atkarpą vienam vairuotojui pakanka 6 l / 100 km, o kitam ir 10 litrų negana“, – pastebi R. Adomaitis. 

Kokius reikalavimus privalo atitikti sertifikuotas pasyvus namas?

Pasyvaus namo standartas – kokybinių reikalavimų, kurie turi būti išlaikyti projektuojant ir statant pasyvų namą, visuma. Vokietijos Pasyvaus namo institutas numato konkrečius standartus, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant gauti instituto sertifikatą.


1. Metinis namo šildymui skirtos energijos kiekis turi neviršyti 15 kWh/(m²a).

2. Komforto reikalavimai turi būti išlaikomi visais metų laikais:

  • nepermatomų statybinių konstrukcijų šilumos laidumo koeficientas (U reikšmė) turėtų neviršyti: sienų – 0,15 W/(m²K);
  • langų ir kitų permatomų konstrukcijų U reikšmė turi neviršyti 0,8 W/(m²K);
  • namo kiekviename kambaryje turi būti įrengtas mažiausiai vienas atidaromas langas;
  • į namo kambarius paduodamo oro temperatūra neturi būti žemesnė nei 17 laipsnių, o vėdinimo sistemos įrenginio keliamas triukšmas neturi viršyti 25 dBa;
  • turi būti atitinkamai subalansuotas patalpų kiekis vakarinėje ir rytinėje namo dalyje iki 15 proc., priešingu atveju reikalinga numatyti dirbtinio, mažiausiai 75 proc. šešėliavimo galimybę. Į pietus orientuotų patalpų plotas turi būti ne
  • mažesnis nei 25 proc. Pirmojo pasyvaus vienbučio langų orientacija: šiaurė – 12 proc., rytai – 12 proc., pietūs – 62 proc., vakarai – 14 proc.


3. Pirminės energijos poreikis pagal pasyvaus namo projektavimo paketą visiems namo įrenginiams (šildymui, karšto vandens ruošimui ir visiems ūkio elektriniams įrengimams bei prietaisams) neturi viršyti 120 kWh/(m²/a).

4. Oro apsikeitimas (natūrali infiltracija) prie 50 Pa slėgio turi būti n50 ≤ 0,6 h-1.

Lietuvoje norint pasiekti, kad metinis šildymui skirtos energijos kiekis neviršytų 15 kWh/(m²a), nepermatomų statybinių konstrukcijų šilumos laidumo koeficientai turi būti mažesni.

Pirmasis Lietuvoje pasyvus vienbutis

Tai – 199,87 m² bendrojo ploto namas, kurio naudingasis plotas – 169,20 m², o plotas su terasomis – 235,08 m². Namas projektuotas 4 žmonių šeimai. Projektui parengti ir įgyvendinti prireikė apie pustrečių metų, o 2015 m. spalio 30 d. namas jau buvo sertifikuotas Vokietijos Pasyvaus namo instituto. Šio namo 1 m² be apdailos kaina yra apie 700 eurų.

 


Šioje kainoje įvertinti: projektas, tyrimai, Vokietijos Pasyvaus namo instituto sertifikavimo ir projekto tikrinimo institute kaštai, pamatai, „dėžė“ (sienos, stogas, langai), sandarumo užtikrinimo medžiagos, kurios šitame name tesudaro apie 700 eurų, šiltinimo medžiagos, šiluminių tiltelių prevenciniai tvirtinimo sprendimai, šildymo ir vėdinimo sistema, lauko ir vidaus vandentiekio tinklai, elektra sklypo ribose ir viduje, fasado apdaila. Per metus šiame name šildymui ir karšto vandens ruošimui išleidžiama 340 eurų.

Rengiant projektą, buvo parinktos šios statybinės konstrukcijos ir gaminiai: pamatai – plokštuminiai „Legalett“; perdenginiai – surenkamos g/b plokštės; sienos – silikatiniai „ARKO M24“ blokai, 350 mm „Šiloporo EPS 70N“, „Caparol“, „Thermosan NQG“ tinkas, kvarco gardelių nanotechnologija, smeigės „STO Ecotwist“; stogas – „EPDM“ danga su atsijų balastu; langai: rėmai „Rehau Geneo PHZ“, stiklo paketai „SKP stiklas“, gamyba „Lanreta“, montažas „7 langai“; šiluminių tiltelių prevenciniai sprendimai – „Schoeck“, „Termukai“; sandarinimo plėvelės „SIGA“, rekuperatorius „Renovent Excellent 300“; šilumos siurblys oras-vanduo „Panasonic WH–UDO5EE5“, karštas vanduo – tūrinis vandens šildytuvas 200 l.


„Statybinės medžiagos namui turi būti parinktos pagal jo pobūdį. Pavyzdžiui, atostogų nameliui geriau tiktų neinertiškos konstrukcijos, priešingu atveju, norint, kad savaitgalį jame būtų šilta, jį „pažadinti iš budėjimo režimo“ ir pradėti intensyviai šildyti turėsite jau nuo trečiadienio. Todėl tokiu atveju jam geriausiai tiktų karkasinė sienų konstrukcija. Įprastam gyvenamajam namui, kur gyvenama pastoviai, reikia rinktis didelės šiluminės talpos konstrukcijas, „sunkias“ sienas iš tankių medžiagų, kad jos gerai akumuliuotų šilumą, tad, pavyzdžiui, projektuotam vienbučiui buvo pasirinkti silikato blokai „ARKO“, – sako architektas.

Daugiau apie pirmąjį vienbutį pasyvų namą, jo konstrukcijas ir sprendinius galima sužinoti apsilankius svetainėje www.taupusnamai.lt.

Pasyvus namas – brangus namas?


R. Adomaitis, pasakodamas apie namo statymo procesą, sklaido ir vieną didžiausių mitų, kad pasyvų namą pastatyti yra labai brangu. „Įsitikinimas, kad pastatyti pasyvų namą yra brangiau nei bet kokį kitą – neteisingas. Projektavimo metu su užsakovu derinami visi procesai, renkamos medžiagos, konstrukcijos, derinamos visos kitos svarbios detalės, tad galutinė kaina priklauso nuo užsakovo pasirinkimų. Taigi pats užsakovas dar projektavimo metu sprendžia – brangu tai, ar ne. Pasyvus namas statomas be projekto pakeitimų, o projektas yra labai detalus ir dar statybos pradžioje turima pilna namo sąmata, todėl galimas tik labai nežymus statybos kainos padidėjimas. Statant be tinkamai parengto projekto, būsimasis gyventojas negali iš karto žinoti pilnos sąmatos ir suplanuoti finansavimo, taip pat statybos metu jau nebepavyksta optimaliu keliu tobulinti ir gerinti sprendinių, o tai reiškia, kad viskas kainuoja brangiau, taip pat stipriai išauga klaidų ir neatitikimų skaičius. Taigi jeigu taupyti pradėsite ne statybos, o projektavimo metu, namas, net ir pasyvus, brangus nebus“, – sako R. Adomaitis.

Projektuotojas dalijasi ir ateities prognozėmis: „Jau įsigaliojo naujas statybos reglamentas, nurodantis privalomą visų naujai pastatytų pastatų energinę klasę A, tad situacija rinkoje turėtų dar labiau pasikeisti. Tikiu, kad žmonėms pagyvenus A klasės namuose, jie visiškai nebenorės grįžti prie prabangių, tačiau B klasės būstų ir geriau rinksis kuklesnį, tačiau aukštesnės energinės klasės namą.“